Prieš savaitę buvom išvažiavę dienai į Arco (čia kelios foto). Bet ten mums kažko trūko. Aišku, smagu, geras oras, šilta, gražu, bet kažkas visgi ne taip. Po to abu sutarėm, kad tas kažkas yra nuotykis. Faina laipioti sportinius, nesiginčijam, bet tai, ko laukiam ne tik lipimas, bet kažkas, ko negali numatyti.

Todėl pasižiūrėję orų prognozes, nusprendėm, kad praleisti tokių savaitgalių negalima. Dolomitų viršūnės po truputį dengiasi sniegu, todėl uolinių multipitch’ų sezonas greitai baigsis. Šįkart maršrutą išrinko Martynas su plannetmaountain.com pagalba. Galite paskaityti išsamų ir tikslų maršruto aprašymą. Lipsim į Spitz de Mondeval viršūnę Re Artu maršrutu (VII(?), 6b, 300m).

Kelionė prasideda tradiciškai. Penktadienį po vienintelės paskaitos intensyviai ieškom info, spausdinam žemėlapius, aprašymus. Po mensos tiesiai pas mane į bendriką, susikraunam daiktus ir važiuojam. Šįkart jau toliau ir vingiuočiau :) 95km = 2h20min. Passo Giau (t.y. Giau perėjoj) pastatom mašiną ir einam 436 keliuku. Einam einam, taip gražu, kad net praeinam :) Gerokai patrekinę grįžtam ten, kur reikėjo, bet jau su tamsa. Statom palapinę, kuičiamės, pabendraujam su čekų fotografų grupele ir einam miegoti. Jie mums sako “Jūs gal durni, per šalta lipti. Taigi minusas.” ar kažką panašiai, bet mes tvirtai pasiryžę išnaudoti šitą gal jau paskutiniį rudeninį Dolomitų savaitgalį.

Iš tikrųjų naktį iškyla tokių minčių, kad gal ir bus vėsoka. Aš ir pūkinę striukę užsidedu, bet galvoju, kad dieną tikrai bus šilta. Keliamės prieš 8, papusryčiaujam savos gamybos šaukšteliais, susidėliojam daiktus ir varom link maršruto. Jis visai netoli - apie 15min kelio. O ten jau sutinkam vieną grupelę vietinių dėdžių besiruošiant. Nu ką - palauksim. Dar geriau, sušils uola.

Api 9:15 pradedam lipti. Susitariam lead’inti kas antrą virvę (senuoju žargonu būtų “lipam kiaurai” :). 1 virvė. 40m – 5+/6a. Lead’ina Marčius. Gan gerai prakalta, įdeda tik vieną mažą friendą. 2 virvė. 35m – 6a. Lead’inu aš. Pirmoj virvėj buvo kažkaip nemaloniai sunku, bet čia jau apsiprantu ir pradedu mėgautis.

3 virvė. 35m – 5+. Marčius lipa kažkaip daug greičiau negu anksčiau. Aš apačioj vis matau mus besivejančią, bet nepasivejančią porą. 4 virvė. 35m – 5. Laura. Čia, kadangi labai lengva, buvo nelabai aišku pro kurią pusę lipti, nes boltų beveik nebuvo, bet aplipus didelę uolą iš kairės, suradau stotį. 5 virvė. 35m – 5+. Martynui atiteko nerealus crack’as su išlipimu viršuje. O aš jau beveik atkaliau techniką fotografuoti saugant. Aišku lengviau, kai saugai iš viršaus autoblock’u, bet jau išeina ir iš apačios.

6 virvė. 45m – 6b. Laura. Labai graži ir labai gerai prakalta virvė (12 boltų). Baigiasi išlipimu ant didelės lentynos. Išlipimas nesunkus, bet visas kraštas vien palaidi akmenys. Ką bepaimi, tas juda. 7 virvė. 20m – 6a. Marčius. Neilga virvutė į dešinę. Iš stoties dešinėje matosi maršruto “Love my dog” kabliai. 8 virvė. 30m – 6a+. Laura. Panaši į 6 virvę, tik gerokai trumpesnė. 9 virvė. 35m – 5. Marčius. Nedaug boltų, taigi reikia pasidairyti lipant, kad nepamestum kelio. Teko pakentėti tempiant virvę dėl didelės trinties. 10 virvė. 40m – 4/5. Laura. Paskutinė virvė. Pagal aprašymą stotį galima daryti arba ant auksinės spalvos bolt’o 10m žemiau viršūnės, arba natūralią viršuj. Aš lipu iki viršaus. Geriau, nes viršuj patogiau tvarkytis. Blogiau, nes kai siena darosi teigiamesnė, didėja trintis ir sunku tempti virvę paskui save.

13:50 abu jau viršuj. Lipom 4val 35min. Viršuj nerealiai gražu. Netoliese matom kitus besitvarkančius laipiotojus, kurie pralipo “Love my dog”. Padarom keletą nuotraukų, užkandam, susimarkiruojam virves ir einam namo (į palapinę). Yra du būdai leistis žemyn:

1. Diulferiuoti 3*25m ir tada eiti iki maršruto pradžios;
2. Eiti aplinkui (~1.5val) iki maršruto pradžios.

Mes einam aplinkui. Užtrunka truputį ilgiau, bet kelias labai gražus ir, turint omeny, kad atvažiavom vienai dienai, norėjosi ją išnaudoti pilnai.

Grįžtam iki palapinės, susikraunam, pabendraujam su senukų pora iš Bolonijos, kurie į mus žiūri su nostalgija ir sako, kad jaunystėj irgi laipiojo, ir patraukiam žemyn. Dar valanda kelio ir mes jau prie savo ištikimosios Audi’nės :) Porą valandų vingiavimo serpantinais ir vėl sėdim St Benedikt’o bendrike. Sekam Saulės su Gedu nuotykius Josemituose ir baltai pavydim.

Laukiam daugiau nuotykių, dėl ko turbūt ir gyvenam.

Foto čia.