Jau savaitė kaip grįžom, bet įrašas kažkaip pats nepasirašo.. Reikia kažką daryti.

Taigi trumpai. Keletui dienų buvom išvažiavę į Slovėniją pažiūrėti į garsiąsias Osp/Mišja Peč uolas. Oras per daug nelepino, bet žadėjo daug blogiau. Savaitę prieš išvažiuojant tikrinom prognozes ir jau galvojom gal likti, bet grynas oras traukia, todėl nusprendėm važiuoti.

"Bomžiškos" Velykos :)

Martynas renkasi.

Laura renkasi.

Uolos patiko labai labai. Osp primena Prancūzišką klintį, Črni Kal visai priešingai - gana tamsi uola, vertikalūs ar net šiek tiek teigiami maršrutai su labai aštriais kybiais. Pirmas dvi dienas laipiojom Osp’e, trečią išbandėm Črni Kal’ą. Savo projektais (praliptais ir nepraliptais) nesigirsim, nes ir nėra kuo girtis :) Bet lipom tiek, kiek oras leido.

Martynas landžioja po rožių krūmus.

Jeigu kas paprašytų rekomenduoti keletą gražių maršrutų, būtinai siūlyčiau Sončni dnevi 7a+/b B/II sektoriuj ir Jonathan Livingstone 7a A/I sektoriuj. Nors šiaip viskas įdomu.

Kai buvo blogas oras tyrinėjom urvus. Nuotrauka Pauliui :)

Velykos šiemet buvo kitokios nei visada. Automobilių stovėjimo aikštelėj virėm kiaušinius. Gaila nedažytus, bet skonis tas pats. Kaip matosi nuotraukoj, visai “nubomžėjom”. Net kelnės paskutinės suplyšo :) Laimei, jau yra kitos. Bet apie jas kitame įraše: Ceredo.Sugrįžimas. Vat kokią intrigą palikau :)

Beje, jei kam kada prireiktų, turim Adrijos pakrantės guidebook’ą (Italija-Slovėnija-Kroatija). Jei kas gražiai paprašytų, paskolintumėm.