Praeitų metų spalį su Laura lipome Re Artu ant Lastoni di Formin. Šalia mūsiškio maršruto ėjo labai graži linija, pavadinta Love My Dogs (9 virvės, 300m, 6c+/7a). Abu nusprendėm, kad būtinai grįšim ir pralipsim ją. Dėl sniego, šaltų orų, paskui sugedusios mašinos teko laukti ilgai - iki šio pirmadienio, kada susipakavome daiktus ir išvarėme vakare į Dolomitus prie Passo Giau su planu ryte lipti.

Šį kartą prisitraukimas nebuvo toks ilgas ir nakvynė nebuvo tokia šalta. Ryte papusryčiavę, susikrovėm įrangą ir nuskubėjome maršruto pradžios link. Pakeliui sutikom dar vieną porą, kuri irgi norėjo lipti Love My Dogs, tačiau pradėjome pirmieji.

Pirmoji virvė buvo nesunki ir gera apšilimui, tačiau pirštai nė velnio nešilo nuo šaltos uolos. Laukdamas atlipančios Lauros, mintyse labai norėjau, kad saulė kuo greičiau pasirodytų, nes prieš mus dvi sunkios virvės. Nors ir saulė nepasirodė, bet Laurai per daug sunkumų kitos virvės nesukėlė. Aš tuo tarpu stenėjau iš paskos ir nesupratau, kaip galima ant tokių šūdukų mizerų sušalusiom nejautriom rankom greit judėti į viršų. Pasirodo galima :)

Pagal aprašymą maršrutas turėjo būti gan neblogai apsaugotas boltais/pitonais, todėl pasiėmėm tik kelis mažiausius friendus, dėl ko vėliau teko pasikeikti, kai prieš mane atsidūrė ~48 metrų ilgio platus plyšys, kuriam mūsų friendai per maži, o kablių nesimato. Lipau lėtai, atsargiai ir stengiausi per daug negalvoti apie pradžioj užmestą kilpą, kuri labai tolo nuo manęs:]

Iš paskos mūsų lipo ir galiausiai prieš raktinę virvę prisivijo prieš tai sutikti vietiniai laipiotojai, kuriuos praleidome į priekį ir kol laukėme, spėjome greit pavalgyt. Pirmasis iš jų gan nesunkiai pralipo ir bebaigiant lipti antrajam, pradėjome ruoštis ir mss lipti. Besiruošiant staiga išgirdome “akmuo” ir po akimirkos plytos dydžio skeveldra užkrito ant mūsų rankų. Nepajaučiau, jokio skausmo, tačiau atsisuku į Laurą, o jos ranka pradėjo kraujuoti - visas smūgis teko jai. Iš karto supratome, kad reikia nieko nežiūrint leistis žemyn, ką ir padarėme.

Apačioje laukė Lauros rankovės nukirpimas ir pirmoji pagalba. Buvo labai nedrąsu, nes marškinėlių rankovė neatrodė labai gražiai. Po kurio laiko atskubėjo ir laipiotojai iš mūsų maršruto, kurie mums pagelbėjo nusileisti iki mašinos.

O tada laukė dvi valandos iki Bolzano ligoninės ir dar tiek pat laukiant pirmosios pagalbos eilėj. Sakyčiau, kad atsipirkome pigiai - finale 6 siūlės Lauros rankoje, antibiotikų kursas ir neaiškūs planai dėl vasaros projektų.