Po netrumpos pertraukos šiek tiek veiksmo! Pertraukos priežastis labai paprasta - išvažiavau dirbti į Berlyną (žiemą nė karto nemačiau saulėtos dienos), tai vietoj Dolomitų ir saulėtų uolų Arco dabar tenka dažniau boulderinti ir kartais palaipioti su virve nelabai jėga vietoj; bet kartą per mėnesį pasirodau Bolzane, kur išlendu ir į lauką.

Rio Pelous. Tiesą sakant, nelabai matosi maršrutas.

Val di Fassa

Per paskutinį apsilankymą su Laura pralipome kažkada bandytą Rio Pelous (II/4+, 160m, 3pt) krioklį, esantį Val Di Fassa. Šį kartą oro temperatūra buvo žymiai žemesnė, tai teko mėgautis gerai įsisukančiais ledsriegiais, dūžtančiu ledu ir šąlančiais pirštais (screaming barfies po kiekvienos virvės). Maršrutui turbūt duočiau penkias žvaigždutes iš penkių! Pirma virvė - 50m ilgas ir platus krioklys. Vietomis iki 85 laipsnių statumo. Ledas dūžta į gabalus, tai per daug stipriai nekertam;) Puiki pradžia prieš antrą virvę, kur prasideda visas įdomumas - 15 metrų siauro varveklio. Tenka palipti kampu (viena koja ant ledo, kita ant uolos) ir kartais nugara remiantis į uolą. Žodžiu, buvo daug džiaugsmo! Trečia virvė pati įdomiausia. Pradžia - pora metrų nestataus ledo, o tada ~15 metrų 90 laipsnių nelabai storo varveklio ir išlipimas ant mažiau stačios (85) dalies per neigiamą nekertant kojų į ledą dėl varveklio storumo;) Paskutiniai metrai įveikiami sveikai užkaltomis rankomis.

Pirmas pičas. Daugiau pičų nefotografavom dėl screaming barfies.

Viršuje!

Nusileidę apačioje

Abu pukiai suprantam, kad šią žiemą jau nepavyks nieko žiemiško įdomaus nuveikti, tai laukiam sportinių uolų ir žinoma - Dolomitų!